Mano Bimas

Mano peledziukas vardu Bimas.Ryskiai raudonos spalvos,astriais nagais, tamsiai juodu snapu ir melynom akim! Labai draugiskas,megsta dirbti ir skaniai pavalgyti,bet jeigu kazkas jam nepatinka duoda apie tai zinoti! labai greitas nors dar jaunas,megsta kai ji glosta ir atkreipia i ji demesi! Jis kaip tikras draugas,gali isklausyti ir pagerinti nuotaika savo elgesiu! As ji labai myliu!

*prieina prie jo*
Sveikas! Kaip sekasi? Atnesiau tau skanestu
*istraukia is kisenes maiseli,atidaro,isima ziurke ir paduoda peledziukui.Jis pasiziuri i ja labai dekingom akim ir su melu noru suvalgo atnesta skanesta.Staiga jie pamato jog artinasi tamsiai pilka peleda ir lyg kviecia Bima. Liuba atpazino sia peleda,tai buvo Sneipes peleda.Bimas taip paziurejo i savo seimininke,kad ta suprato,jis atsipraso,nes turi eiti!*
Ziuriu tu susiradai sau nauju draugu!
*Nusisipso*
Nagi skrisk! As ateisiu pas tave rytoj!

MIelas peledinas. Atsimenu kazkada turejau suni vardu Bimas.

As irgi norejau pavadinti savo suni Baimu,bet neisejo,taigi pavadinau peleda!

Sveikas Bimai,as kaip ir zadejau vakar,atejau pas tave!
*Bimas greitai atsitupe seimininkei ant peties ir laukia skanestu*
Ah tu isdikeli! Atleisk bet siandien as neatnesiau tau skanestu! Bet palauk tuoj nebegsiu i savo kambari ir pasiimsiu!
*Bimas viska suprato ir nuskrido Liubai nuo peties!*
As greitai!

Stai as ir grizau!
*Pasake Liuba vos tik izenge i peledyna*
Bimai! Bimai! Kur gi tu?
*Liuba apsidairo!*
Pasirodyk,nejuokinga!
*Ir tik dabar ji pamate kampe stovincia maza mergaite!*
Labas,ka tu cia veiki?
*Liuba nusisipso ir priena prie jos !*
As tik norejau nusiusti laiska savo tevams,bet deja as neturiu peledos!
*Atsako mergaite*
As manau mano peleda su mielu noru sutiktu tau padeti!
*Pasiulo Liuba*
Aciu bet tokia maza raudona peleda jau prieme mano laiska ir isskrido!
*Linksmai atsako mergaite*
A,tai va kur dingo mano augintinis!
*Atsiduso Liuba!*
Na tada viskas gerai manau jis turetu grizti velai vakare,tada as su neriagemuoju apsiaustu pas ji uzeisiu!
*Liuba atsisveikino su naujaja pazistama ir isejo!*

kaip manot ar nieko tokio jog as cia toki maza pasakojima sukuriau ir rasiau ne tik savo zodziais?

vau,fainas tas Bimas,toks mielas o kaip suprasti,nesavais zodziais?

ta prasme kad as rasiau ir uz mergaite!

*Naktis.Liuba pasislepusi po neregiamoju apsiaustu,slaptais koridoriais atejo i peledyna.*
Bimai,Bimai!
*Susuko ji tiliai*
As atejau ir atnesiau tau skanestu!
*Bimas atskrido pas seimininke*
Stai imk riesutus!

Atleisk Bimai,bet manau kad galesiu pas tave uzeit tik treciadeni,jeigu neveliau! Tikiosiu tavimi kas nors pasirupins! Tik nemanik kad as tave palieku visam laikui!
*Liuba pasodino peleda sau ant rankos ir pagloste*
Na sudie,tikiosiu tu neliudesi!
*Ji labai nenorejo palikti savo Bimo taciau kitos iseities nebuvo...*

*Ateina i peledyna*
Bimai!
*Bimas iskart atskrenda prie jos!*
Klausyk rytoj is patryto as isvazioju su tavais i palanga ir as nusprandziau pasiimti tave su savim!
*Pradeda rinkti jo daiktus!*
Na va!
*Pasodina ji i narva!*
Einam!
*Ir jie iseina*

*Ieina su Bimu i peledyna*
Stai mes ir grizom! Zinau kad tu labai dziaugesi,nes Palangoj tau buvo liudna be tavo draugu! Tu gi kiekviena nakti praseisi isskristi ir maisei kaimynams!
*Bet Bimas nieko negirdejo jis jau buvo susiruoses kazkur skristi su Era,Naktim ir Adziu!*

*Liuba ieina i peledyna*
Bimai!
*Jis atskrenda*
Atnesiau tau pavalgyti!
*Paduoda jam edalo*
Siandien turiu tau darbo! Nunesk namo laiska kad pas mus viskas gerai ir palauk kol jie ka nors atrasys!
*Pririsa laiska prie peledos kojos*
Ate
*Bimas isskrido*

Kaip matau Bimo vis dar nera! Ka gi dabar kaip tik vazuoju namo,jis ten turejo nunest laiska, pati ji is ten atvesiu!
*Taip Liuba ir nusprende*
Einu i kiema is tem mane turi pasiimti tevai!

Mes grizom!
*Liuba isledo Bima is narvo,pasodino i jo megstamiausia vieta ir pamaitino*
Iki,pasistenksiu dazniau aplankinet tave!Iki!
*Liuba pamojavo Bimui ir isbego*

Kaip seniai nebuvau cia atejusi...
*Apsidairo*
Ir kur gi mano augintinis...O stai ir jis! Skrisk cia drauguzi! Kaip laikaisi,ar taves neskriaudzia,nors nemanau,ar kas nors sugebetu tave bent jau pagaut! Koks gi tu mielas!
*Liuba glosto Bima*
Man laikas eiti,greit prasides mokslo metai ir as netaip daznai galesiu ateit taves aplankyti,bet tikiosi tu cia susitvarkysi! Ate!
*Liuba paskutini kart paglosto peleda ir isbega pro atviras peledino duris.Bimas speja tik pasiziureti i jos nugara*